Rūkymo poveikis odai

Nepriklausai nuo amžiaus, rūkymas daro didžiulę įtaką odos būsenai. Rūkoriams anksčiau atsiranda raukšlės aplink akis ir lūpas. Be toperioralinės kisetinės raukšlės yra ypatingai stipriai išreikštos ir sunkiai koreguojamos. Taip pat rūkoriaus portretą papildo negilios raukšlės žandų ir smakro srityje, pilkšva veido spalva ir grublėta odos tekstūrą.

Cigarečių dūmai gali veikti dvejopai:

tiesioginis išorinis poveikis->odos išsausėjimas ir sudirgimas, dėl dūmų komponentų įsiurbimo į kraują -> daroma įtaką ląsteliniams irekstraląsteliniams elementams, kraujagyslių tonusui.

Visos vieno organizmo ląstelės turi identišką DNR, t. y. tuos pačius genus. Todėl yra būtina skirtinga (diferencinė) genų ekspresija – ląstelės ekspresuoja skirtingus genų rinkinius. Genų ekspresija gali būti kontroliuojama transkripcijos faktorių (TF), todėl vystymasis priklauso nuo to, kokie TF bus aktyvūs atskiroje ląstelėje. Savo ruožtu TF aktyvumas priklauso nuo ląstelių tarpusavio sąveikos (signalų).

Rūkymas kenkia išvaizdai, jau nekalbant apie sveikatą. Japonijos mokslininkai nustatė, jog rūkymas sutrikdo odos atsinaujinimo procesus, todėl iššaukia ankstyvas raukšles. Dermatologai mano suradę neginčijamų įrodymų seniai vyravusiai nuomonei, kad rūkymas sendina odą.

Oda išlieka sveika ir atrodo jauna dėl dviejų nuolat vykstančių procesų balanso. Pirmasis procesas suskaldo senąją odą, o antrasis – pagamina naują.

Londone karališko medicinos koledžo dermatologai (Entonis Jangas ir kolegos) atliko išsamų tyrimą, kaip rūkymas veikia odą. Paaiškėjo, kad rūkaliams aktyvuojamas genas, atsakingas už matrikso metaloproteinazės  (MMP-I, kolagenazės I) fermento gamybą, kuris pažeidžia odos kolageną. Šis genas „miega“, jei žmogus nerūko, bet rūkaliam jis yra ekspresotas. Laboratoriniais tyrimais patvirtinta, kad rūkalių odoje yra didesnis MMP-I aktyvumas ir paspartinta kolageno pluoštų degradacija. Dėl to, oda neišvengiamai suglemba ir susiraukšlėję, prasideda ankstyvas senėjimas.

Akimichi Morita ir jo kolegos iš Nagojos universiteto įtarė, kad rūkymas sutrikdo šiuos odoje vykstančius procesus. Tikrindami šią idėją jie pradžioje pasigamino cigaretės dūmų tirpalą, leisdami dūmus per sūrų vandenį. Po to mažyčiai tokio dūmų tirpalo lašeliai buvo užlašinti ant žmogaus fibroplastų – kolageną gaminančių odos ląstelių- kultūros. Po dienos mokslininkai pasižiūrėjo, kiek šios odos ląstelės gamina kolageną skaldančio MMP. Pasirodė, jog žymiai daugiau nei normalios odos ląstelės.

Morita taip pat patikrino, kiek tokios ląstelės pagamina naujo kolageno. Pasirodė, kad dūmų įtakoje kolageno gamyba sumažėjo 40 proc. Jis sako, kad abu reiškiniai: spartesnis kolageno irimas ir susilpnėjusi naujo audinio gamyba, sudaro sąlygas belaikiui rūkalių odos senėjimui.

Dar viename tyrime buvo lyginama UVA-spindulių ir vandens, prisotinto tabako dūmais, įtaką žmogaus fibroblastams. Svarbiausi rodikliai buvo ММР ir fermento (TIMP) audinių inhibitorių aktyvumas. Tuo pat metu buvo vertinamas I ir III tipo kolageno biosintezės procesų intensyvumas. Paveikus odą tabako dūmų ekstraktu ir UVA-radiacija matrikso metaloproteinazių  (ММР-1 ir MMP-III) aktyvumas labai padidėjo ir buvo pastebėta aiški priklausomybė nuo kenksmingo faktoriaus.

Iš kitos pusės šių fermentų (TIMP-I ir TIMP-III) inhibitorių aktyvumas nepakito. Imunofermentinė analizė atskleidė I ir II kolageno tipo žymų sumažėjimą: po fibroblastų apdorojimo 25 mkl/ml koncentracijos dūmų ekstraktu, kolageno biosintezė sumažėjo 40,1 %. Jei dalyvauja antioksidantai ( L-askorbino rūgštis arba vitaminas E) MMP-I aktyvavimas, veikiant UVA-radiacijai, nevyksta. Šis pastebėjimas leido manyti, kad tarpląstelinio jungiamojo audinio matrikso komponentų disbalansas (kolagenas – kolagenazė – kolagenazės inhibitoriai) gali vaidinti svarbų vaidmenį priešlaikiniuose rūkalių odos senėjimo molekulinėse procesuose, o aktyvios deguonies formos gali inicijuoti šį procesą (Деменкова А., 2003, Raitio A. etal, 2004).

Kitas provokuojantis išankstinį rūkalių odos senėjimo procesą faktorius – nikotinas veikia kaip kraujagysles sutraukiantys preparatas, galbūt dėl vazopresino sintezės aktyvacijos (Waeber В. et al, 1984). Be to, rūkymas aktyvuoja simpatinę nervinę sistemą, dėl ko susitraukia periferinės kraujagyslės. Katecholaminai – baziniai simpatines nervų sistemos siųstuvai- yra keilonų-glikoproteinų susidarymo kofaktoriai, kurie lėtina epitelizaciją.

Ir dar: rūkymas blogina odos audinių oksigenaciją, riboja kraujo deguonies talpumą (veikiant anglies oksidui susiformuoja neaktyvus karboksihemoglobinas) ir skatina trombocitų agregaciją, nes slopina prostaciklino gamybą (Rowe J.A. 1980; Hawkins R.L. , 1972).

Toks akivaizdus poveikis rūkančiojo odai gali tapti pagrindine propaganda prieš rūkymą. Sunkių ligų išsivystymo grėsmė atrodo tolima perspektyva, tačiau išankstinis odos senėjimas yra reali grėsmė. Metus rūkyti jau po kelių savaičių akivaizdžiai pagerėja odos spalva ir tekstūra, tai įvyksta dėl atstatytos kraujotakos ir padidintos audinių oksigenacijos. Deja, tai nėra taikoma rūkaliams su didele patirtimi.